pertarti

pertarti
pértarti, pertárti; L, persitar̃ti Rtr 1. tr., intr. NdŽ, DŽ1, Vlkv, Mrj, Srv įsikišti kitam kalbant, pertraukti kalbą: Pértarei – ir nebežinau, ką šnekėjau Ds. Toleikis, teisybė, pertarė Gaigalą, ir gana piktai J.Avyž. Visi norėjo kalbėti, visi kalbėjo pertardami vieni kitus V.Piet. Šito, broli, jau vis neišsisaugosi, – pertarė brolis TS1897,1. ║ intr. paprieštarauti: Bet gal kas čionai partarti, jogei medis, kuriame bartis (dreves) iškirsiąs, padžiūs Nz. Kalboj nerėk balsiai, nepertark daugiau išmanantims, negink daugiaus žinantims O. 2. tr., intr. DŽ, NdŽ, Žrm, Šd, Ukm pamokyti, patarti ko nedaryti, perkalbėti: Pártark, kad nepirktum to pirkimo J. Ans pártarė, kad aš netekėčiau J. Jo nepértarsi, jis vis tiek savo laikosi Mrj. Aš norėjau eit namo, ale jis pértarė, sako: nakvok Alk. Ką tėvai pértaria [vesti kokią merginą], tai negerai Klvr. Jiej norėj[o] pirkt, ale aš pértariau Lp. Ot, kitos ims ir pértars – ir po viskam Krkš. Kad ir pértarė, nusikirpau [kasas], ir tiek! Jz. Vos bepártariau savo senį – būtinai norėjo Krt. Žadėjo atvažiuoti pártarti, ka nebartumias Užv. Protingai niekas ano nė[ra] pártaręs Trk. Buvo vaikas tėvų pártaramas – ir pasitaisė, nebgera Šts. 3. tr. įkalbinėjimu paveikti, įtikinti: Baltaragis dar paabejojo, kam čia ta sutartis, ar negalima prasčiau, bet Pinčuko pertartas pasirašė K.Bor. Šv. Timoteušas, nebgalėdamas ištūrėti, nuejo į pagonų būrį ir partarė, idant vietoj tos šmėklos tikrą Dievą garbintų M.Valanč. O tu, partare, turi tu partarti, po trijų nedėlių mane vinčiavoti JD1562. 4. refl. Pkr, Klvr susižodžiuoti, pasibarti: Juodu jau seniai ženoti, o dar nė vienu žodžiu nėra pérsitarę Pjv. Parsìtariau kartą su Liuce, tai po tam pusę metų nebesikalbėjom Ps. 5. tr., intr. NdŽ, Šts, Skr perspėti: Ans mane pártarė, kad nesakyčiau „bestija“ J. Nepártark muno vaiko – ans yra mandagus Pln. Blogai darant nepertarei, mažesnį nenubaudei Blv. Pertariame, kad tamsta be reikalo ant kiekvienos [žinios] įrašai dedikacijas TS1899,1. 6. tr., intr. NdŽ trumpai šnektelėti, pasikalbėti: Aš pertarsiu žodį su pirmininku rš. Grįždamas pertariau su Žeguliu [apie piršlybas] J.Balt. | refl. intr., tr. BŽ473, NdŽ, KŽ: Su juo aš nesu nė žodžio pérsitaręs Pš. Persitarė žodžiu kitu, paspaudė vienas kitam ranką rš. 7. tr. ištarti, pasakyti: Kaip jį (žodį) čia pertárti? Pn. 8. tr. Ukm apibūdinti: Kas greitai valgo, juokais pértariamas: šveičia kaip leistinę valgydamas Jsv. 9. tr. užstoti, užtarti: Nepártark vaiko pri tėvo, negerai Krš. 10. refl. NdŽ pasitarti. ║ Mžš iš naujo, pakartotinai pasitarti: Pársitarėm su gentims: pakviesma i tus – i tie gentys Krš. 11. refl. Rtr per daug pasakyti, prasitarti. 12. refl. pergalvoti, apmastyti: Tep labai kosėjau, tai aš pérsitariu, kad kojas nušalau Rdm. \ tarti; anttarti; aptarti; atitarti; įtarti; ištarti; nutarti; patarti; pertarti; pratarti; pritarti; sutarti; užtarti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • pertarti — pértarti vksm. Pósėdžio pi̇̀rmininkas vis pértardavo kolegàs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pertarimas — sm. (1) 1. DŽ1 → pertarti 1. 2. DŽ1 → pertarti 5: Galiam palikti kaltais nepartarimu blogai darančių brš. 3. refl. BŽ473 susikivirčijimas, susipykimas. tarimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pertaryti — žr. pertarti: 1. Kad šneku, nereikia pertaryt Ds. 2. Lš Aš pertaryt negaliu – tegu daro, ką nori Rdm. Tokio velnio nepertarysi Drsk. 3. žr. pertarti 5: Kad būt kas pertaręs „neik!“, tep būt nejus ir likus gyva Lp. 4. refl. Asv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • anttarti — anttar̃ti, añttaria, añttarė (ž.) intr. KlvrŽ dainuoti antru balsu, antrinti: Aš dainuosiu, tu anttar̃k J. Kunegas pats liuob anttar̃s vaikų koruo Šts. tarti; anttarti; aptarti; atitarti; įtarti; ištarti; nutarti; patarti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptarti — aptar̃ti, àptaria, àptarė tr. Š, Rtr, aptarti Š 1. Š, FT, DŽ, NdŽ, KŽ įvertinti visas aplinkybes, apsvarstyti: Aptarė, apsvarstė ir visų nuomonės sutapo rš. Dėl algos tai sutinku, bet sąlygas tai aš norėčiau smulkiau aptarti A.Vien. Valančius,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitarti — atitar̃ti, atìtaria, atìtarė 1. tr. reikiamai ištarti: Tik fonetinis pasiruošimas įgalina tikriau suvokti svetimos kalbos garsinę lytį ir tiksliai atitarti jos garsus EncVIII410. 2. tr., intr. J, KŽ, Lnkv, Ul atsakyti: Jam žodį pasakyk – jis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištarti — ištar̃ti, ìštaria, ìštarė K, Rtr, BŽ78, Š, DŽ, KŽ, ištarti Dglš; H158, N, Sut, L 1. tr., intr. P kalbos padargais sudaryti garsus ar žodžius, balsu pasakyti: Ištariu SD415. Žodį klaidingai ištar̃ti NdŽ. Žodis ištartinas ir rašytinas JJ. „Prūdas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nutarti — nutar̃ti, nùtaria, nùtarė K, Rtr, Š; L 1. intr., tr. LL170, Š, DŽ, KŽ, Šts, Plšk svarstant prieiti prie išvados, nuspręsti: Nutarėva vasarą vieną mėnesį pas tamstą gyventi J.Jabl. Tarėm tarėm ir nieko gero nenùtarėm NdŽ. Buvo tas susirinkimas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patarti — patar̃ti, pàtaria, pàtarė Rtr, Kv, Nv, patarti Š, Ktk; L 1. tr., intr. Š, LL23, DŽ1, KŽ, Vkš, Šv pamokyti, nurodyti, kaip elgtis: Gaila, ka jo jau nėr, o kiek ma[n] jis būtų patãręs! Smln. Gerai, ką žmogus gali patart Švnč. Aš tep tau patartau …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pertarinėti — iter. pertarti 1: Aš kitų pertarinėt nenoriu Kn. tarinėti; aptarinėti; atitarinėti; įtarinėti; išsitarinėti; nusitarinėti; patarinėti; pertarinėti; pratarinėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”